Šviesos ir atšvaitai – matomas reiškia saugus
Kai pradedi rimčiau domėtis dviračiais, greitai supranti vieną paprastą tiesą – būti matomiems yra gyvybiškai svarbu. Ypač Lietuvoje, kur rudens ir žiemos metu dienos trumpos kaip žiurkės uodega, o oras dažnai būna niūrus ir lietingas.
Priekinė balta lempa ir galinė raudona – tai ne kažkoks priedas, o absoliuti būtinybė. Ir ne bet kokia lemputė, kuri tik mirga, o tikra šviečianti lempa. Priekinė turėtų būti bent 200 liumenų, jei važiuoji apšviestomis gatvėmis, o tamsesniais keliais geriau rinktis 400-800 liumenų galios. Taip ne tik tave matys kiti, bet ir pats matysi duobes, šunis ir kitus staigmenas.
Galinė lempa taip pat svarbi – ji turi būti ryški ir gerai matoma iš tolo. Dabar populiarios tokios, kurios turi kelis režimus: nuolatinį švietimą ir įvairius mirksėjimo variantus. Mirksintis režimas tikrai atkreipia dėmesį, bet kai kurie ekspertai sako, kad nuolatinis švietimas padeda geriau įvertinti atstumą iki dviračio. Geriausias variantas – lempa, kuri gali abu dalykus.
Atšvaitai ant ratų, pedalų, rėmo – tai papildoma apsauga. Ypač šoniniai atšvaitai ant ratų gerai veikia, nes judėjimas labiau patraukia akį. Galima įsigyti atšvaitinių liemenių ar diržų – atrodo gal ir ne pats stilingiausias sprendimas, bet tamsiuoju paros metu tikrai padeda.
Šalmas – ne tik dėl įstatymo
Apie šalmus diskusijų būna daug. Vieni sako, kad būtina, kiti – kad pervertinama. Bet faktas lieka faktu: kritimo metu šalmas gali išgelbėti galvą nuo rimtų traumų. Ne visada kalti esame mes patys – gali užvažiuoti automobilis, gali netikėtai išlįsti šuo, gali būti slidus asfaltas po lietaus.
Renkantis šalmą, svarbu ne tik dizainas ar kaina. Pirma, jis turi tikti – ne spausti, bet ir ne šliaužinėti ant galvos. Turėtų sėdėti horizontaliai, dengti kaktą, o diržai sudaryti raidę V po ausimis. Daug kas perka šalmą, užsideda kaip kepurę ant viršugalvio ir mano, kad viskas gerai – bet taip jis neapsaugos.
Šiuolaikiniai šalmai turi MIPS technologiją – tai papildomas sluoksnis, kuris leidžia šalmui šiek tiek suktis ant galvos smūgio metu, taip sumažindamas sukamąsias jėgas, perduodamas į smegenis. Skamba sudėtingai, bet veikia. Jei biudžetas leidžia, verta rinktis tokį variantą.
Dar vienas dalykas – šalmas nėra amžinas. Po rimto kritimo jį reikia keisti, net jei iš išorės atrodo normaliai. Viduje gali būti mikroskilimų, kurie sumažina apsauginę funkciją. Be to, medžiagos laikui bėgant sensta, todėl rekomenduojama keisti šalmą kas 3-5 metus.
Spynos – nes dviratis nori grįžti namo
Gera dviračio spyna yra investicija, kuri atsipirks. Lietuvoje dviračių vagystės – dažnas reiškinys, ypač miestuose. Ir ne, ta plonytė lynų spyna už 5 eurus iš prekybos centro tikrai neapsaugos.
U formos spynos laikomos patikimiausiais. Jos sunkesnės, bet ir patvaresnės. Geriausia rinktis žinomus gamintojus – Abus, Kryptonite, OnGuard. Taip, tokia spyna gali kainuoti 50-100 eurų, bet jei dviratis kainuoja kelis šimtus ar net tūkstančius, tai logiška investicija.
Grandinės spynos irgi geros, ypač jei reikia pririšti dviratį prie storesniu konstrukcijų ar kartu su kitu dviračiu. Jos lankstesnės nei U spynos, bet dažnai sunkesnės. Svarbu, kad grandys būtų storos – ne mažiau kaip 10 mm.
Praktinis patarimas: visada pririšk dviratį per rėmą, ne tik per ratą. Idealiu atveju – per rėmą ir galinį ratą prie tvirtai įtvirtinto objekto. Priekinį ratą geriau atsegti ir pririšti kartu arba naudoti papildomą spyną. Taip pat venk palikti dviračio tuščiose, tamsesnėse vietose – geriau rinktis apšviestas, judrias vietas, kur yra žmonių.
Veidrodėliai ir skambučiai – komunikacija kelyje
Veidrodėlis ant vairo gali atrodyti kaip nereikalingas priedas, bet kai pradedi jį naudoti, supranti vertę. Ypač mieste, kur reikia dažnai žiūrėti, kas vyksta už nugaros prieš keičiant eismo juostą ar sukinėjant. Žinoma, veidrodėlis nepakeičia atsigręžimo, bet duoda papildomą informaciją ir leidžia greičiau reaguoti.
Dviračio skambutis ar pyptelė – tai mandagumo ir saugumo priemonė. Pėstiesiems, kitiems dviratininkams ar net automobiliams kartais reikia švelniai priminti apie savo buvimą. Pyptelės garsesnės ir labiau atkreipia dėmesį, o tradiciniai skambučiai malonesni ausiai. Aš pats naudoju abu – skambutį dviračių takuose, pyptelę – kai reikia skubiai perspėti.
Svarbu naudoti šiuos įrankius protingai. Neužtenka tiesiog pyptelti ir lėkti pro šalį – reikia duoti žmonėms laiko sureaguoti. O kai kuriose situacijose geriau sulėtinti ir palaukti, nei agresyviai spausti pyptelę.
Apsauginė apranga – ne tik profesionalams
Pirštinės gal ir neatrodo kaip saugumo įranga, bet jos tikrai tokios yra. Kritimo atveju pirmiausia ištiesiame rankas – tai natūralus refleksas. Pirštinės apsaugo delnus nuo nusidegimų ir žaizdų. Be to, jos pagerina sukibimą su vairu, ypač kai prakaituojamos rankos ar lyja.
Vasarą užtenka trumpų pirštinių su paminkštinimais delnuose. Žiemą, žinoma, reikia šiltesnių. Kai kurios pirštinės turi papildomą apsaugą riešams – naudinga, jei mėgsti agresyvesnį važiavimą ar kalnų dviračius.
Kelio dviratininkams populiarios specialios kelnės su įdėklais. Ne, jos ne tik dėl patogumo – kritimo atveju šie įdėklai gali sumažinti traumų riziką. Taip pat yra specialūs marškiniai su apsauginiais elementais ant pečių ir alkūnių. Tai jau rimtesniems entuziastams, bet jei dažnai važiuoji greitai ar sudėtingais maršrutais, verta apsvarstyti.
Avalynė irgi svarbi. Sportiniams dviračiams naudojami specialūs batai su tvirtinimais prie pedalų – iš pradžių gąsdina, bet suteikia geresnę kontrolę ir efektyvumą. Miesto važinėjimui užtenka normalių sportinių batų su gera padų sukimba. Venk šlepečių ar sandalų – kritimo atveju kojos labai pažeidžiamos.
Remonto rinkinys ir pompa – būk pasiruošęs
Nėra nieko blogesnio nei prasprogusi kamera toli nuo namų be jokių įrankių. Todėl kiekvienas dviratininkas turėtų turėti bent minimalų remonto rinkinį. Jis neužima daug vietos, bet gali išgelbėti iš nemalonių situacijų.
Būtiniausi dalykai: atsarginė kamera arba taisymo rinkinys su lopais ir klijais, montavimo mentelės (padeda nuimti padangą nuo ratlankio), mini pompa arba CO2 balionėliai. Visa tai telpa į nedidelę krepšelį, kurį galima pritvirtinti po balneliu.
CO2 balionėliai patogūs tuo, kad pripučia ratą per kelias sekundes, bet jie vienkartiniai. Mini pompa reikalauja pastangų, bet veikia neribotai. Geriausias variantas – turėti abu. Dar pravers multifunkcinis įrankis su šešiakampiais raktais, atsuktuvais ir grandinės remonto įrankiu.
Svarbu ne tik turėti šiuos dalykus, bet ir žinoti, kaip jais naudotis. Namie, ramiai aplinkoje, verta bent kartą išbandyti, kaip keičiama kamera. Kai reikės daryti tai kelio pakraštyje, jau bus lengviau. Yra daugybė YouTube video, kurie parodo procesą žingsnis po žingsnio.
Telefonas ir jo laikiklis – ryšys su pasauliu
Šiuolaikiniame pasaulyje telefonas yra ir navigacija, ir ryšio priemonė, ir saugumo įrankis. Jei nutinka kažkas negero, galima iškviesti pagalbą. Todėl svarbu turėti telefoną su savimi ir užtikrinti, kad jis būtų pasiekiamas.
Telefono laikiklis ant vairo – patogus sprendimas. Leidžia naudoti navigacijos programas, matyti žemėlapius, tikrinti statistiką. Bet svarbu rinktis kokybišką laikiklį, kuris tvirtai laiko telefoną net važiuojant nelygiu keliu. Niekas nenori, kad telefonas išskristų į griovį.
Kai kurie dviratininkai naudoja specialias programas, kurios kritimo atveju automatiškai siunčia signalą su lokacija artimiesiems. Tai ypač naudinga, jei dažnai važiuoji vienas tolimesniais maršrutais. Tokios programos kaip Strava turi SOS funkcijas, o yra ir specializuotų saugumo programų.
Dar vienas svarbus dalykas – išorinė baterija. Jei planuoji ilgą kelionę, telefono baterija gali išsekti. Kompaktiška išorinė baterija neužima daug vietos, bet gali būti labai naudinga.
Kai saugumas tampa įpročiu
Visi šie aksesuarai ir įranga yra svarbūs, bet dar svarbiau – elgsena ir įpročiai. Galima turėti geriausią šalmą ir ryškiausias lempas, bet jei važiuoji neatsargiai, rizika išlieka didelė.
Prieš kiekvieną važiavimą verta patikrinti dviratį: ar gerai veikia stabdžiai, ar pripūsti ratai, ar neatlaisvėję vairo guoliai. Tai užtrunka kelias minutes, bet gali išvengti problemų kelyje. Taip pat svarbu reguliariai prižiūrėti dviratį – tepti grandinę, tikrinti stabdžių kaladėles, reguliuoti pavarų perjungimą.
Kelyje būk nuspėjamas – važiuok tiesiai, aiškiai rodyk posūkius rankomis, laikykis eismo taisyklių. Taip, kartais vairuotojai elgiasi neadekvačiai, bet mes patys galime sumažinti riziką būdami atsakingi ir matomi.
Naktį ar prastos matomos sąlygomis geriau rinktis apšviestas, pažįstamas trasas. Jei nesi tikras dėl kelio būklės ar saugumo, geriau važiuoti lėčiau arba net nuvažiuoti kitą kartą. Jokia treniruotė ar susitikimas nėra vertas sveikatos rizikos.
Ir nepamirškite – dviračio kultūra Lietuvoje dar tik formuojasi. Kuo daugiau mūsų bus matomi, saugūs ir atsakingi kelyje, tuo geriau. Tai ne tik asmeninis saugumas, bet ir pavyzdys kitiems – tiek dviratininkams, tiek vairuotojams. Investuokite į savo saugumą, ir keliai bus malonesni visiems.